Šikšnosparniai


Lietuviškoji Vikipedija - laisvoji enciklopedijaDownload this dictionary
Šikšnosparniai
Šikšnosparniai  – vienas iš gausiausiu žinduoliu buriu. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie prisitaike aktyviai skraidyti. Ju sparnus sudaro plona odos plevele, jungianti ne tik priekine galune su užpakaline, bet ir uodega bei labai pailgejusiu priekiniu galuniu II–IV pirštus. I pirštas yra laisvas, jis trumpas ir su aštriu nagu. Užpakalines galunes visi 5 pirštai trumpi, su aštriais nagais. Šikšnosparniu krutinkaulis turi išilgine ketera, prie kurios prisitvirtine krutines raumenys, valdantys sparnus. Turi iki 38 dantu. Iltys stambios, taciau turi tik po 2 poras viršutiniu kandžiu. Kaip ir primatai pateles turi tik viena speniu pora, o patinai – kabanti kopuliacijos organa. Kai kurios rušys poruojasi rudeni. Tada sperma išbuna gimdoje ir kiaušialaste apvaisinama tik pavasari, kai prasideda ovuliacija. Gimsta dažniausiai tik vienas gana stambus jauniklis, kuris iš pradžiu buna plikas ir aklas. Kai kurios pateliu rušys jaunikli palieka sleptuveje, o pacios išskrenda maitintis. Taciau kitu rušiu patele jaunikli bent pirmasias dienas nešiojasi su savimi, o pats jauniklis buna tvirtai isikibes pieniniais dantukais i speneli.

 Noredami gauti daugiau informacijos, žiurekite Wikipedia.org ...


© Šiame straipsnyje yra naudojama medžiaga iš Vikipedijas® GNU Laisvosios dokumentacijos licencija ir pagal Creative Commons Attribution Share-Alike licencija.