Grigališkasis giedojimas

Grigališkasis choralas – krikšcionybeje egzistuojanti Dievo šlovinimo forma, kai maldingai giedami liturginiai ir Šventojo Rašto tekstai. Šis giedojimas prasidejo ankstyvuoju krikšcionybes laikotarpiu, I-IV amžiuose, o VI amžiuje jau buvo galutinai susiformaves ir suvienodintas praktiškai visoje Romos imperijoje. Bažnytineje tradicijoje laikoma, kad giedojimas yra aukšciausia Dievo garbinimo forma, nes Apreiškime šventajam Jonui rašoma, kad „Jie giedojo nauja giesme priešais sosta, keturias butybes ir vyresniuosius, ir niekas negalejo išmokti tos giesmes, išskyrus tuos šimta keturiasdešimt keturis tukstancius, atpirktus iš žemes“, taip pat „Jie giedojo Dievo tarno Mozes giesme ir Avinelio giesme: „Didingi ir nuostabus tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri tavieji keliai, tautu Valdove!“, ir "giedodami: „Amen! Palaima ir šlove, ir išmintis, ir deka, ir garbe, ir galybe, ir stiprybe musu Dievui per amžiu amžius! Amen!“, taigi Naujos Žemes ir Dangaus Karalystes gyventojai gieda, o ne kalba apie tai, ka patyre.