Lietuvos partizanai – daugiausiai civiliai žmones, dažniausiai vadovaujami kariškiu, sieke apginti Lietuvos nepriklausomybe per ir po
Antrojo pasaulinio karo. Už savo tuometine antivalstybine veikla buvo areštuoti, išvežti i kalinimo,
tremties vietas, arba žuvo nuo reguliariosios
SSRS armijos,
NKVD daliniu ir stalinistu, žuve kovos lauke, arba legalizavesi - sugriže iš
pogrindžio.