Neoromanine architektura - istorizmo architekturos kryptis XIX a. antrojoje puseje, kurios kurejai ikvepimo semesi iš XI - XII amžiu
romanines architekturos formu. Abiem šiem stiliam budinga masyvus kontraforsai, pusapskrites arkos ir langai, neorimanikoje igyjantys labiau supaprastintas architekturines formas. Nors tuo paciu laiku Europos architekturoje dominavo
neogotika, buvo vertinamas neoromaninio stiliaus masyvumas, formu atšiaurumas. Šiuo stiliumi statyti universitetu ansambliai
JAV, bažnycios, visuomeniniai pastatai. Vienas žymiausiu šio stiliaus meistru buvo amerikietis Henry Hobson Richardson.