O

O ir o – penkioliktoji lotynu abeceles ir dvidešimt pirmoji lietuviu abeceles raide.

• Lietuviu kalboje raides pavadinimas yra o.
• Chemijoje O yra deguonies simbolis.

Ó ir ó – (O su diakritiniu ženklu) dvidešimt penktoji lenku abeceles raide. Lenku kalboje raides pavadinimas yra o kreskowane. „Ó“ yra modifikuota raide O.

Õ ir õ (o su tilde) – modifikuota lotyniškos abeceles raide O.

Ø ir ø – dvidešimt trecioji raide danu, norvegu ir fareru abecelese. „Ø“ yra modifikuota raide O.

Brūkšnelis yra diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsės, siekiant parodyti jos specialų tarimą ar kirčiavimą. Daugeliu atvejų, pvz., latvių kalboje ir japonų, kinų (pinyin), arabų ir persų kalbų transkripcijoje lotyniškais rašmenimis naudojama parodyti balsės ilgumą. Priešingas jam yra lankelis (˘) naudojamas patrumpinti balsės ilgumą.

Kraujo grupe – kraujo tipas, kuri lemia eritrocitu membranose esantys antigenai. Žinomiausios reikšmingos žmogaus kraujo grupiu sistemos yra AB0 ir rezus sistema (Rh). Kraujo grupe lemiantys antigenai yra baltymai, prie kuriu gali buti prijungti polisacharidai.

Nosine – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynu abeceles balsiu apacioje, dažniausiai dešineje puseje. Nosines naudoja šios kalbos:

• Lietuviu kalba (raidese a, e, i ir u)
• Lenku kalba (raidese a ir e)
• Navachu kalba (raidese a, e, i ir o)
• Chiricahua kalba (raidese a, ?..)
• Tutchone kalba
• Vakaru apacu kalba

Šypsenele (kartais siulomi pakaitalai – emotikonas, emograma, jausmaženklis) – specifinis emociju žymejimas, naudojamas rašytiniame, dažniausiai – kompiuteriu ir trumpuju žinuciu tekstuose. Sudarytas dažniausiai iš specialiuju simboliu (skliausteliu, kableliu, brukšneliu etc.), savo išvaizda primena žmogaus veida. Savo esme šypseneles artimos ASCII menui.