Tempera –
dažai, pagaminti iš
pigmento milteliu ir rišamosios medžiagos (kiaušinio trynio bei vandens). Iki XV a. pabaigos tai buvo iprasciausia molbertines tapybos technika. Tempera paprastai
tapoma ant balto kreidinio paviršiaus, vadinamojo „
gesso“, keliais sluoksniais užtepto ant medinio pagrindo.
Gesso sugeria dažus, o tempera greitai džiusta, vadinasi, dailininkai turejo tapyti greitai ir tiksliai, nes pertapyti vaizda buvo beveik neimanoma. Nors, palyginti su
aliejine tapyba, tempera nera tokia populiari, net XX a. buvo dirbanciu šia technika menininku.