alluvial

Aliuvis, upiu sanašos ( 'sanašos') – nuotrupine medžiaga, suklota pastovaus tekancio vandens srauto. Daugiausia upiu sleniuose dengia ir formuoja salpa, terasas, užpildo vaga ir senvages. Nuogulu pobudis priklauso nuo upes hidrodinaminio režimo, ardomu uolienu sudeties, reljefo. Kalnu upiu aliuvis rupesnis (ivairiu uolienu gargždas), blogai išrušiuotas, nesluoksniuotas. Lygumu aliuvis smulkesnis (žvirgždas, smelis, aleuritas, molis), geriau išrušiuotas, jam budingas ikypas sluoksniuotumas. Išskiriamos keturios facijos:

• vagos,
• salpos,
• senvagiu,
• deltu.

Vagos aliuvis susidaro vingiuotos upes vagai graužiantis i šona, jo apacioje susidaro bazinis horizontas (gargždo grindinys), aukšciau ikypai sluoksniuotos nuogulos sudaro seklius, salas, nerijas. Salpos aliuvis formuojasi potvyniu metu aukšciau nusedant smeliui, aleuritui su bangavimo ir tekejimo ruzgu teksturomis. Senvagiu aliuvis formuojasi senvagese, savybemis artimas ežerinems nuosedoms. Deltu aliuvis susidaro upiu deltose.