banana

Banana (Musa sp.) je zeljasta biljka koja ima veoma siroko i dugo lisce. Dolazi iz  Azije. Gaji se uglavnom u Srednjoj Americi, Aziji i Juznoj Americi. Postoji vise vrsta. U Bosni i Hercegovini raste u Trebinju i Neumu,ali plod ne sazrijeva vec ostaje zelen.

Ang saging (Musa L. Paradisiaca) ay isang mukhang-punong halaman (bagaman mahigpit na inuuri bilang halamang damo) ng genus Musa sa  pamilya Musaceae, na malapit ang kaugnayan sa mga saba. Likas ang mga saging sa tropikal na timog-silangang Asya. Ang mga pinatuyong bulaklak ng saging ay ginagamit din sa pagluluto, katulad ng sa Pilipinas.

Banana  – miestas Kongo Demokratines Respublikos vakaruose, Žemutinio Kongo provincijoje, Atlanto vandenyno pakranteje, nerijoje prie Kongo upes estuarijos. Kelias i Moanda. Yra svarbus juru uostas, veikia naftos produktu terminalas bei naftos perdirbimo gamykla.

Bananas – bananiniu (Musaceae) šeimos žoliniu augalu gentis, kurioje yra apie 80 rušiu. Auga daugiausia Afrikoje, Azijoje – tropinio ir subtropinio klimato šalyse. Daug bananu auginama Centrines Amerikos kraštuose. Išauga iki 10-15 m aukšcio. Lapai labai dideli (iki 4 m ilgio). Žiedai susitelke kekes pavidalo žiedynuose. Vaisiai vadinami bananais, auga kekemis. Jie 15-17 cm ilgio ir 4-5 cm skersmens, lenkti. Vaisiu luobele nevalgoma, prinokusi dažniausiai geltona. Nuskinti greiciau genda palyginus su kitais vaisiais. Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15-20 proc. cukru, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymu, 0,3-0,6 proc. riebalu.