birds

Ptice su, pored gmizavaca, vodozemaca i sisara jedan od cetiri razreda koji cine klasu kopnenih kicmenjaka (tetrapoda). Nauka koja se bavi proucavanjem ptica naziva se ornitologija. Ptice zive na svim kontinentima, i do sada je poznato 9.800 vrsta. Medutim, taj je broj sporan, jer neki ornitolozi smatraju, da bi broj vrsta mogao biti i daleko veci.

Apie kaima Kaišiadoriu rajone žr. Paukšciai (Kaišiadorys).

Paukšciai  – specializuota aukštesniuju stuburiniu klase. Tai dvikojai, šiltakraujai, kiaušinius dedantys stuburiniai, kuriems budingos plunksnos, sparnais virtusios priekines galunes, bedanciai snapai ir tušciaviduriai kaulai. Jie kilo iš archozauru grupes ropliu, taciau igije progresyviu požymiu, tapo nepanašus i savo protevius. Paukšciams budinga sudetinga nervu sistema, del kurios jie lengviau orientuojasi aplinkoje, pastovi ir aukšta (38–45 °C) kuno temperatura, kuri atsirado del pagreitejusios medžiagu apykaitos bei patobulejus termoreguliacijai. Veisimasis, palyginti su ropliais, taip pat tobulesnis (peri kiaušinius, jauniklius maitina ir saugo). Daugelis sugeba skraidyti panaudodami labai lengvas ir reguliariai keiciamas plasnojamasias ir vairuojamasias plunksnas. Paukšciai gyvena visuose žemynuose, iš viso pasaulyje yra apie 10350 paukšciu rušiu. Apie 120–130 paukšciu rušiu išnyko per žmonijos istorijos laikotarpi. Paukšciu klase yra labai diferencijuota: vieni paukšciai minta nektaru, kiti seklomis, vabzdžiais, žuvimis ar kitais paukšciais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. Didžioji dalis paukšciu gali skraidyti, taciau yra ir neskraidanciu rušiu (pvz., pingvinai, kiviai). Paukšcius tiria zoologijos mokslo šaka ornitologija.