chromosoma


Lietuviškoji Vikipedija - laisvoji enciklopedijaDownload this dictionary
Chromosoma
Chromosoma (, nuo – „dažas“ + σῶμα – „kūnas“) – ląstelės branduolio dalis, kurią sudaro DNR ir histonai. Chromosomos sudaro chromatiną. Chromatinas nesidalijančiose ląstelėse yra dekondensuotų gijų pavidalo. Pati chromosoma sudaryta iš dviejų išilgai einančių gijų – chromatidžių. Kompaktinės chromosomos būna lazdelės formos. Chromosomoje yra skiriama pirminė persmauga – centromera ir pečiai. Chromosomų pečiuose yra storesnės ir intensyviau nusidažiusios sritys – chromomeros, kurios kaitaliojasi su tarpchromosominiais siūlais. Dėl to chromosoma gali būti panaši į nevienodai suvertus karolius. Žmogaus somatinėse ląstelėse ir zigotoje yra 46 chromosomos (katės – 38, bulvės – 48 chromosomos), šis skaičius vadinamas diploidiniu (2n) chromosomų rinkiniu. Diploidiniame rinkinyje kiekviena chromosoma turi beveik identiškos genetinės kompozicijos antrininkę – homologinę chromosomą. Jose išsidėsto požymį įtakojančios sekos - aleliai. Perpus mažesnis neporinis chromosomų rinkinys vadinamas haploidiniu (n). Jis nurodo, kiek yra skirtingų (nehomologinių) chromosomų. Haploidinis chromosomų rinkinys dažniausiai sutinkamas lytinėse ląstelėse (gametose) ir sporose.

 Norėdami gauti daugiau informacijos, žiūrėkite Wikipedia.org ...


© Šiame straipsnyje yra naudojama medžiaga iš Vikipedijas® GNU Laisvosios dokumentacijos licencija ir pagal Creative Commons Attribution Share-Alike licencija.