chromosoma

Chromosoma (, nuo – „dažas“ + σῶμα – „kūnas“) – ląstelės branduolio dalis, kurią sudaro DNR ir histonai. Chromosomos sudaro chromatiną. Chromatinas nesidalijančiose ląstelėse yra dekondensuotų gijų pavidalo. Pati chromosoma sudaryta iš dviejų išilgai einančių gijų – chromatidžių. Kompaktinės chromosomos būna lazdelės formos. Chromosomoje yra skiriama pirminė persmauga – centromera ir pečiai. Chromosomų pečiuose yra storesnės ir intensyviau nusidažiusios sritys – chromomeros, kurios kaitaliojasi su tarpchromosominiais siūlais. Dėl to chromosoma gali būti panaši į nevienodai suvertus karolius. Žmogaus somatinėse ląstelėse ir zigotoje yra 46 chromosomos (katės – 38, bulvės – 48 chromosomos), šis skaičius vadinamas diploidiniu (2n) chromosomų rinkiniu. Diploidiniame rinkinyje kiekviena chromosoma turi beveik identiškos genetinės kompozicijos antrininkę – homologinę chromosomą. Jose išsidėsto požymį įtakojančios sekos - aleliai. Perpus mažesnis neporinis chromosomų rinkinys vadinamas haploidiniu (n). Jis nurodo, kiek yra skirtingų (nehomologinių) chromosomų. Haploidinis chromosomų rinkinys dažniausiai sutinkamas lytinėse ląstelėse (gametose) ir sporose.