culmination


Lietuviškoji Vikipedija - laisvoji enciklopedijaDownload this dictionary
Kulminacija (astronomija)
Kulminacija – momentas, kada šviesulys kerta dangaus dienovidini (meridiana). Dangaus sferos taškas, kuriame del parinio judejimo šviesulio aukštis maksimalus (arba minimalus), vadinamas kulminacijos tašku.

 Noredami gauti daugiau informacijos, žiurekite Wikipedia.org ...


© Šiame straipsnyje yra naudojama medžiaga iš Vikipedijas® GNU Laisvosios dokumentacijos licencija ir pagal Creative Commons Attribution Share-Alike licencija.
English-Frenkisch DictionaryDownload this dictionary
culmination
n. = heuchtpunkt, klimax, spits

English-Hindi (Ram Narain Lal)Download this dictionary
culmination
Noun
१. चरमबिन्दु, सिरा, पराकाष्ठा, शिखर, २. चोटी पर पहुंचना, परमोत्कर्ष [1. charamabindu, sirA, parAkAShThA, shikhara, 2. choTI para pahu.nchanA, paramotkarSha]
IAST: 1. caramabindu, sirā, parākāṣṭhā, śikhara, 2. cōṭī para pahuñcanā, paramōtkarṣa
GSC: 1. charamabindu, sira, parakashtha, shikhar, 2. choti par pahunchana, paramotkarsh