Sapnas – vaizdiniu,
minciu ir
jausmu visuma, patiriama
miegant. Dažniausiai sapnavimas siejamas su REM miegu, taciau gali buti sapnuojama bet kuriuo miego metu; tik prabudus iš REM miego, sapnai lengviau prisimenami, ir REM miego sapnai paprastai buna sudetingesni bei idomesni. Sapnai - vienas iš žmogaus psichikos procesu, kuriu susidarymo mechanizmas dar nera galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbu bei tyrimu rezultatus pateikia ivairiu
hipoteziu pavidalu, kadangi del sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti
tezes, kurias butu galima patikrinti
eksperimentiškai. Dažnai nauja, ka tik išpletota teorija paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi vadinamojo budriojo miego - REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypac aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda ivairiomis kryptimis. REM miego faze kartojasi kas 90 - 100 minuciu, 3 - 4 kartus per nakti ir, miego trukmei ilgejant, fazes trukme tampa vis ilgesne. Paskutine REM miego faze gali siekti 45 minutes.