hiragana


Lietuviškoji Vikipedija - laisvoji enciklopedijaDownload this dictionary
Hiragana
Hiragana (japoniškai: 平仮名, kas reiškia plokščioji kana) – viena iš dviejų skiemeninių rašto sistemų japonų rašte. Kartais, drauge su katakana, vadinama tiesiog kana.
Kiekvienas hiraganos ženklas reiškia garsinį skiemenį, sudarytą iš priebalsio ir balsio (kartais priebalsis yra praleidžiamas). Kadangi balsių yra 5, o priebalsinių variantų (įskaitant priebalsio nebuvimą ir pusbalsį y) – 10, tai sudauginus gaunami 50 skiemenų. Dėl to hiragana, kaip ir katakana, dar vadinama 50-ties garsų sistema (godžiūon), ir paprastai vaizduojama lentelėje.
Iš tiesų skiemenų yra mažiau, nes variantų yi ir ye niekuomet ir nebuvo, o wi ir we šiuolaikinėje kalboje nebevartojami.
Garsai hiraganoje išdėstomi tokia tvarka: a, i, u, e, o, ka, ki, ku,… Hiragana baigiasi išskirtiniu ženklu n, kuris yra vienintelis savarankiškai vartojamas priebalsis japonų rašte. Jis dažniausiai naudojamas užrašyti skiemenų galūnėms.

 Norėdami gauti daugiau informacijos, žiūrėkite Wikipedia.org ...


© Šiame straipsnyje yra naudojama medžiaga iš Vikipedijas® GNU Laisvosios dokumentacijos licencija ir pagal Creative Commons Attribution Share-Alike licencija.