indukcija

Lietuviškoji Vikipedija - laisvoji enciklopedija

Indukcija

Indukcija gali reikšti:

Abipuse indukcija – elektrovaros indukavimas vienoje vielos riteje kintant srovei kitoje riteje;
Elektromagnetine indukcija – reiškinys, kai elektros srove ima teketi laidininku, esanciu magnetiniame lauke;
Elektrostatine indukcija – laidininko isielektrinimas del kito kruvio, nesilieciancio su tuo laidininku, poveikio;
Indukcija (metodas) – toks samprotavimo budas, kai ištyrus kai kuriuos vienos klases objektus ir nustacius, kad jie turi tam tikra savybe, padaroma apibendrinancio pobudžio išvada, kad ta savybe turi visi tos klases objektai;
Magnetine indukcija – magnetinio lauko didumo matas tam tikrame taške, kuri rodo atstumas tarp magnetinio lauko liniju;
Matematine indukcija – yra matematinio irodinejimo metodas, dažniausiai naudojamas, kai reikia parodyti, kad koks nors teiginys yra teisingas visiems naturaliesiems skaiciams.