ironija


Lietuviškoji Vikipedija - laisvoji enciklopedijaDownload this dictionary
Ironija
Ironija – paslepta pajuoka, žodžio ar frazes vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas i netiketa ar priešingu reikšmiu aplinka ir kontrasto budu apibudina daikta ar reiškini. Šnekamojoje kalboje ironiška reikšme nurodo intonacija, rašomojoje – kabutes. Ironija galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visa pasakojima ar net dideles apimties kurini suprantame kaip ironiška žvilgsni i pasauli. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoje vertes.

 Noredami gauti daugiau informacijos, žiurekite Wikipedia.org ...


© Šiame straipsnyje yra naudojama medžiaga iš Vikipedijas® GNU Laisvosios dokumentacijos licencija ir pagal Creative Commons Attribution Share-Alike licencija.