Ironija – paslepta pajuoka, žodžio ar
frazes vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas i netiketa ar priešingu reikšmiu aplinka ir
kontrasto budu apibudina daikta ar reiškini. Šnekamojoje kalboje ironiška reikšme nurodo
intonacija, rašomojoje –
kabutes. Ironija galima laikyti ne tik vien
tropu, kartais visa pasakojima ar net dideles apimties kurini suprantame kaip ironiška žvilgsni i
pasauli. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoje vertes.