lipidai

Lipidai – organiniai junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje. I ju molekuliu sudeti ieina C, H, O ir P. Skirstomi i šias pagrindines grupes:

• Fosfolipidai – sudaryti iš dvieju molekuliu riebalu rugšciu, glicerolio, fosfato grupes ir azoto turincios grupes. Glicerolis, fosfato grupe ir azoto turinti grupe sudaro galvute, kuri yra hidrofiline (poline), o riebalu rugštys - uodegele, kuri yra hidrofobine (nepoline).
• Steroidai – sudaryti iš keturiu susijungusiu anglies atomu žiedu, besiskirianciu vienas nuo kito funkcinemis grupemis (pvz., testosteronas, cholesterolis). Ju struktura šiek tiek skiriasi nuo trigliceridu. Steroidu randama augaluose, mesoje, taip pat - gaminasi žmogaus organizme. Augalai turi truputi steroidu, bet jie nelabai gerai pasisavinami ir manoma, kad jie blokuoja cholesterolio pasisavinima. Cholesterolis atlieka lasteliu membranu strukturizavimo vaidmeni, o steroidiniai hormonai perduoda ivairius signalus organizmo viduje, del savo hidrofobines (tirpdami riebaluose, tai yra - ir membranose) prigimties lengvai patekdami i visas lasteles.
• Trigliceridai – gyvuniniai (taukai) ir augaliniai (aliejai) riebalai – sudaryti iš riebalu rugšciu ir glicerolio. Triglicerido busena kambario temperaturoje lemia riebalu rugšciu ilgis ir jose esanciu kartotiniu jungciu skaicius: kuo trumpesne anglies grandine ir kuo daugiau joje dvigubu jungciu, tuo skystesnis trigliceridas.
• Vaškai – sudaryti iš riebalu rugšciu ir alkoholio (pvz., ausu siera, kutikule); Kambario temperaturoje vaškai yra kieti.