odos liaukos

Odos liaukos – odos epidermio dariniai. Žmogaus ir žinduoliu odoje ju yra daug, jos skiriasi forma, funkcijomis ir svarba:

• Riebalines liaukos. Jos kekines (alveolines), išklotos daugiasluoksniu epiteliu. Išskiria tiršta, riebu sekreta i plauku maišelius, todel plaukai tampa patvaresni ir nešlapa. Gyvunu pasaulyje tokia fiziologine funkcija ypac svarbi daug laiko vandenyje praleidžiantiems žinduoliams (bebrui, udrai).
• Prakaito liaukos. Jos yra vamzdines, galas susiraites i kamuoleli ir panires gilai odoje. Šios liaukos išskiria prakaita, kurio sudetyje yra daug vandens, šlapalo ir drusku. Garuojant prakaitui kunas pamažu atvesta. Todel tiek žmonems, tiek žinduoliams prakaito liaukos svarbios kaip termoreguliacijos priemone. Visiškai prakaito liauku neturi banginiai, sirenos, labai ju mažai teturi plešrieji, o daugumos graužiku jos yra tik leteneliu apacioje ir kirkšnyse. Arklio suprakaitavusi plaukuota oda putoja, nes prakaite yra baltyminiu medžiagu.
• Kvapiosios liaukos. Ju išskyros stipriai kvepia, žinduoliams jos svarbios ryšiams palaikyti, ypac per ruja. Be to, tokiomis išskyromis ženklinamos teritorijos, atbaidomi priešai. Elniai ir drambliai kvapiasias liaukas turi galvos paviršiuje (drambliams jos atsiveria musth laikotarpiu), porakanopiai – tarp kanopu, kabargos – pilvo srityje, kirstukai – liemens šonuose, bebrai – prie išoriniu lytiniu organu, ivairus plešrieji – prie analines angos.
• Pieno liaukos