Prostata (arba
priešine liauka; - nuo - „išsikišti“) –
vyriškoji priedine liauka, maždaug kaštono dydžio ir sverianti apie 20 gramu. Prie pat šlapimo pusles apsupa šlapimkanali ir suauga su jo sienele. Platesniu galu prostata remiasi i šlapimo pusle, viršune nukrypusi žemyn, o užpakaliniu paviršiumi siekia tiesiaja žarna. Prostata sudaro 30-50 išsišakojusiu pusleliniu liauku. Visos šios liaukos apsuptos bendru jungiamuoju audiniu, kuriame tarp liauku pusleliu ivairiomis kryptimis eina stori pluoštai lygiuju raumenu. Prostatos liaukos liaukines pusleles labai ivairaus dydžio ir formos. Jos išskiria prostatos sekreta, kuris yra pilkas, šarminis, specifinio kvapo skystis, turintis baltymu ir lipidu. Manoma, kad šis skystis aktyvina
spermatozoidus ar padidina ju judruma. Kai kuriose liaukinese puslelese sekretas sudaro gumulelius.
Lytiniu santykiu metu kai kurie mažesni gumuleliai išeina su prostatos sekretu ir ieina i
spermos sudeti. Senatveje prostatoje šiu gumuleliu daugeja (
prostatitas). Vyresniu vyru prostata gali padideti ir užspausti šlaple, apsunkindama šlapinimasi.
Prostatos vežys yra labiausiai paplitusi vežine liga tarp vyru. Prostatoje yra tankus kraujagysliu ir limfagysliu tinklas.