Reanimacija – ligonio, patyrusio klinikine mirti, gaivinimas ir gydymas. Esant reikalui taikomi tokie sudetingi gydymo metodai kaip kontrapulsacija, ekstrakorporine membranine oksigenacija, hemofiltracija. Tai svarbiausiu gyvybiniu organu –
širdies,
plauciu,
inkstu – funkcijas pakeiciancios proceduros. Pagrista tuo, jog biologine mirtis ivyksta (negrižtamai pakinta smegenys) tik praejus 4–6 min nuo klinikines mirties (kai nutruksta širdies veikla ir kvepavimas). Po to, kai ivyko klinikine mirtis, skubiai suteikus pagalba, ligoni dažnai galima atgaivinti. Reanimuojama, gydant pavojinga
kraujotakos, kvepavimo, inkstu ir kitu organu nepakankamuma, kuris gali buti atsirades del ivairiu ligu (pvz.,
miokardo infarkto),
traumos, sunkios operacijos.