seismic

Seizmologija (iz grckog seismos = potres i logos = nauka) je naucna studija potresa i propagiranje elasticnih valova kroz Zemlju. Naucno polje takoder ukljucuje studije efekta potresa, poput cunamija kao i raznih seizmicnih izvora poput vulkanskih, tektonskih, okeanskih, atmosferskih i umjetnih procesa (poput ekspolozija). Srodno polje koje koristi geologiju, da izvodi zakljucke na temelju informacija sto se ticu prijasnjih potresa je paleoseizmologija. Zabiljeska zemljinog kretanja kao funkciju vremena se zove seizmogram.

Seismologija (graik. seismos – žemes drebejimas, logos – mokslas) – tai geofizikos mokslo dalis, nagrinejanti žemes drebejimu kilme, priežastis, ryši su geotektoniniais judesiais, seisminiu bangu atsiradima ir ju dinamika, bei pasiskirstyma žemes paviršiuje. Be to, ji tyrineja žemes drebejimu židiniu fizines savybes, prognozuoja požeminiu smugiu kilme ir sprendžia seisminio ir mikroseisminio rajonavimo problemas. Pagrindinis informacijos šaltinis – seisminiu bangu stebejimas ir ju sklidimo interpretacija. Seismines bangos stebimos ir registruojamos seismografais; juos projektuoja, tobulina ir registracijos metodika rengia seismologijos šaka – seismometrija. Žemes drebejimai prognozuojami pagal reiškinius (seisminiu bangu plitimo variacijas, staigius vandenyno lygio, uolienu elektrinio laidumo kitimus), salygojamus fizikiniu ir mechaniniu žemes plutos ir mantijos kitimu.