skeleton

Kostur ili skelet (grc. skeletos=isuseno tijelo, mumija) se u biologiji odnosno u anatomiji naziva dio tijela koji cini nosivu strukturu organizma. Uopceno postoje dvije vrste kostura odnosno skeleta: tzv. egzoskelet koji cini stabilnu vanjsku opnu jednog organizma, i tzv. endoskelet koji cini nosivu strukturu u unutrasnjosti tijela.

Sa biyolohiya, ang kalansay o skeleton [ sa Ingles ] (sistemang pambalangkas; sistemang iskeletal; sistemang pangsangkabutuhan) ay sistemang biyolohikal na nagbibigay ng suportang pisikal sa mga buhay na organismo. Kung palalawigin ang diwa, maaari ding magkaroon ng mga balangkas o mga haliging panloob (bilang pundasyon) ang mga hindi-biyolohikal na kayarian katulad ng mga gusali.

Griauciai, skeletas – kuno strukturinis pagrindas, atliekantis atramine ir apsaugine funkcijas ir kartu su raumenimis sudarantis ertmes, kuriose išsideste gyvybiškai svarbus organai. Pavyzdžiui, galvos smegenis saugo kaukole, nugaros smegenis – stuburas, plaucius ir širdi – krutines lasta ir pan. Organizmas gali judeti todel, kad kaulai sudaryti kaip ilgi ir trumpi svertai, sujungti paslankiomis jungtimis – sanariais ir juos judinanciais raumenimis, kuriuos valdo nervu sistema. Judejimas yra viena svarbiausiu gyvo organizmo prisitaikymo prie aplinkos reakciju ir vienas pagrindiniu bruožu, skirianciu gyvunus nuo augalu. Svarbiausia griauciu paskirtis – sutvirtinti kuna. Prie ju priauge raumenys.